kojingas

kojìngas, -a adj. (1) Škn, kójingas (1) 1. M kuris didelių, stiprių kojų: Kójingas – didelėm kojom J. 2. LVII189 greitų, eiklių, miklių kojų: Ot greitas arklelis, kur kojìngas Akm. 3. I sunkiai gaunamas, reikalaujantis daug vaikščioti, prastas: Šįmet bus kójingas šėrimas gyvolių – reiks bėgioti ne vienam aplei gavimą šieno, kad nėr parteksenos J. Praėjusiame pavasary roputės prie mūsų labai kojingos, tai esti, jų labai menk pas mus tebuvo TP1880,40.